Verslo planas – kaip formalumas
Pradedant verslą, sunku numatyti ir suplanuoti, kiek užtruks parduoti pagamintą produkciją, ir tam svarbu pasiruošti. Kita vertus, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pasitaiko paradoksalių atvejų, kai, įmonėms sparčiai augant, turint prekių ar paslaugų realizavimo rinką, ima trūkti apyvartinių lėšų. Abiem atvejais apyvartinių lėšų trūkumas neišvengiamai tampa jauno verslo augimo stabdžiu.
„Credital verslui“ vadovas pabrėžia, kad dažna klaida, kurią daro pradedantys verslininkai, yra ta, jog verslo planą jie vertina kaip formalumą. „Jei verslo planas būtų kuriamas kokybiškai – apyvartinės lėšos būtų planuojamos geriau“, – įsitikinęs L. Armalys. Pašnekovas akcentuoja, kad verslo plano turinys gerokai svarbiau už jo formą, o verslininkai užsiciklina į formą, ieško šablonų.
Pasiruošimas negatyviam scenarijui:
„Credital verslui“ vadovas atkreipia dėmesį, kad pradedantys verslininkai dažnai linkę neadekvačiai tikėti savo idėja ir verslo plane pernelyg mažai dėmesio skiria kritiškai planuojamam verslui ir visiems etapams įsivertinti. Pašnekovas pataria turėti kelis pardavimų scenarijus ir numatyti verslo eigą tuo atveju, jeigu planuojami pardavimai vyks dvigubai lėčiau, nei tikėtasi. „Reikia turėti apyvartinių lėšų buferį, kuris leistų judėti rentabilumo link, kad sunkesnį laikotarpį verslas nesustotų ir turėtų galimybę išbandyti skirtingus veiklos scenarijus“, – sako „Credital verslui“ vadovas. Pasak pašnekovo, įmonė turi turėti tiek apyvartinių lėšų, kad jos leistų bent kelis mėnesius išgyventi, įvykus nenumatytiems atvejams. Įmonės gali pasiskaičiuoti, kiek turi fiksuotų išlaidų, ir pasiplanuoti, kaip tas išlaidas galima padengti kelis mėnesius. „Verslo pradžioje gali būti įvairių netikėtumų, kuriuos būtina įsivertinti, – pardavimai gali būti mažesni nei tikimasi, gali vėluoti žaliavos ir atsiskaitymai“, – sako L. Armalys. „Credital verslui“ vadovas jauniems verslams pataria apyvartines lėšas planuoti pagal negatyvų scenarijų ir jam tinkamai pasiruošti.
Pinigai turi dirbti
Svarbu apgalvoti, kaip panaudoti turimas lėšas, kad jos neštų papildomą naudą įmonei. „Jeigu įmonė turi pernelyg daug apyvartinių lėšų, vadinasi, ji yra apsidraudusi nuo visų galimų situacijų, tačiau toks apsidraudimas kainuoja, nes nepanaudojamos lėšos negeneruoja pajamų“, – sako L. Armalys. Be to, jeigu apyvartinis kapitalas yra pernelyg didelis, kyla klausimas, ar verslas pernelyg rizikingas, ar nėra jokių kitų atsarginių finansinių šaltinių. Kita vertus, pernelyg mažas apyvartinis kapitalas reiškia, kad nėra pakankamai lėšų verslui augti sparčiau, o verslininkas nėra pasiruošęs nei teigiamoms, nei neigiamoms staigmenoms.
Mokėjimų etikos spragos
„Credital verslui“ vadovas atkreipia dėmesį, kad mokėjimų etikos spragos mūsų šalyje yra itin ryškios ir nemažai įmonių nedrausmingai atsiskaito už suteiktas paslaugas. „Įmonei svarbu laiku sumokėti mokesčius ir nepiktnaudžiauti, tikintis, kad valstybinės institucijos nusirašys reikiamas lėšas, nes įmonės įsiskolinimą bus nurodžiusios duomenų bazėse. Galų gale periodiškai atsirandančios mokesčių nepriemokos vertinantiems įmonės veiklą atrodo įtartinai“, – įsitikinęs L. Armalys. Taip pat pašnekovas teigia, kad kita dažna klaida – jauni verslai dažnai linkę vertinti įsipareigojimus kreditoriams kaip įprastas paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas. Vis dėlto, „Credital verslui“ vadovas pabrėžia, kad svarbu tinkamai atsiskaityti su kredito įstaigomis, nes kreditoriai labai jautriai reaguoja į riziką, o jų pradėti skolos išieškojimo veiksmai gali apkartinti įmonės veiklą.
Reputacijos svarba
„Labai svarbu, kad, esant įmokų vėlavimams, verslo įmonės kontaktuotų su kreditoriais, nes kreditoriai yra suinteresuoti įmonės sėkme ir gali suteikti galimybę atsiskaityti vėliau“, – sako pašnekovas. Vis dėlto „Credital verslui“ vadovas mano, kad iškilus finansiniams nesklandumams įmonės dažnai nelinkusios komunikuoti su kreditoriais dėl vyraujančios žemos atsiskaitymų etikos, todėl jos tiesiog užsisklendžia su savo finansinėmis problemomis. „Įmonės veiklos pradžioje alternatyvūs kredituotojai bando suprasti, kiek gyvybinga įmonė, ir nė vienas kreditorius nenori prieiti iki užstato – tai vengtina situacija ir verslininkui, ir kreditoriui“, – sako L. Armalys. Kita vertus, pašnekovas akcentuoja, kad nė vienas kreditorius nenorės duoti pinigų padengti įmonės skoloms, paaiškėjus, kad ima lįsti mokesčių skolos ar įsiskolinimai kitiems kreditoriams. „Credital verslui“ vadovas pabrėžia, kad labai svarbu vertinti savo verslo reputaciją. „Kuo anksčiau verslininkai pradės vertinti savo reputaciją, tuo greičiau juos pradės lydėti sėkmė, nes verslininko reputacija lemia tikrai daug“, – įsitikinęs L. Armalys.